aštrus

aštrùs, -ì adj. (4) 1. R, K turintis gerai pjaunančius ašmenis, išgaląstas, kandus: Aštrùs peilis gerai riekia Dkš. Ta dalgė labai aštrì, nejunti, kaip pjauni Rm. Aštrùs kirvukas – tik prileisk! Gs. Útrios žirklės gerai ima Pn. Aštrùs grąžtas, lenda į ąžuolą Rm. Aštručiù (labai aštriu) peiliu galima labai gražių išpjaustyt gėlių Grv. Aštrùs kaip skustuvas Jnš. Aštrus kaip britvos kotas (visai neaštrus) Sim. Tavo peilis toks aštrùs, kad raita boba Rygon nujot gali (visai atšipęs) Pšl. Aštrutė̃lė dalgė Rdm. Aštrutùkas peilis Rdm. ^ Aštrùs ima visus kraštus Gs.

aštriaĩ adv.: Tik aštriaĩ žirkles pagaląsk Grž. Aštriáu pagaląsk kirvį Ėr. ║ turintis smailų ar gerai pjaunantį galą: Vanago ãštrūs nagai Ėr. Tai ãštrūs dantys, kaip kirpte kremslę perkirpo Kp. Šitos šukos labai ãštrios (gerai lenda į plaukus, dreskia) Lš. Virbalas aštrus SD98. | prk.: Pasakotojas nusigręžia į šoną ir iškiša į šviesą aštrią nosį P.Cvir. Kampuoti, aštrūs jo veido bruožai sušvelnėjo rš. ^ Laiko dantys aštrūs, vargo dar aštresni LTR. Bado nagai aštrūs PPr57.

aštriaĩ adv.: Arklys aštriaĩ (smailiais pasagų galais) pakaustytas – neslys Kp. Kūgius sukraunam aštriaĩ (smailiai) Pls.

aštrỹn adv.: ^ Kuo katinas senyn, tuo nagai aštrỹn (šluota) Ad. ║ šiurkštus, kietas: Prižėlę tokios aštriõs žolės Jnšk. Liekuotų (su liekais) vilnų aštrùs milas Šts. Aštrus kaip karvės liežuvis LTR(Šll). ║ grublėtas: Kai pašalo, kelias tebėr aštrùs, neišvažinėtas Pn. Ten atrasi aštriùs takelius, sau gavus nuometėlį Čb. Aštrus kelias pramintas BtLuk3,5.

aštrù n.: Aštru eiti, važiuoti N.

2. R287 šaltas, žvarbus: Toks aštrùs šaltis Sb. Šiandien labai aštrùs vėjas, veidą tiesiog degina Jnš. Aštrì žiema Pn. Tik atneštas vanduo toks aštrùs, neit dantis gelia Gs. Jau saulelė pastirpo, aštrų sniegą pakirpo A.Strazd.

aštriaĩ adv.: Aštriai (be sniego) pašalo I. Vėjas tikrai aštriai pūtė BsPI42.

3. ėdantis, gailus: Aštrus šarmas didiai dera ugnį ramdyti S.Dauk. 4. stipriai veikiantis jutimo organus (skonį, uoslę, klausą): Sriuba išėjo aštrì, labai daug pipirų Jnš. Aštrì rūgštis Brš. Kažkoks aštrùs kvapas čia atsiduoda Grž. Aštrùs (skardus) balsas Kb. Sunkvežimio priešaky pasigirdo aštrus šnypštimas rš.

aštrù n.: Ma[n] per aštrù – negaliu valgyt Gs. aštriaĩ adv.: Kas aštriaĩ mėgsta, tas pijokas Gs. Uogos dar neprinokusios, aštriai rūgščios rš. Aštriai kvepėjo derva rš.

5. KI41 gerai matantis, žvalgus: Aštrios akys (gerai mato) Kb. ║ skvarbus, įžvalgus: Jis įsistebeilijo į mane aštria akimi rš. Žmogus aštriu, kaip skustuvo ašmens, žvilgsniu rš. ^ Pavydas turi aštrias akis LTR(Vl). | Aštraus proto (nuovokus) žmogus rš. Publicistinės apžvalgos ugdė jame aštrų pastabumą rš.

aštriaĩ adv.: Aštriai žvilgtelėjo į žmoną Noreika J.Avyž.

6. R344 griežtas, piktas, smarkus, negailestingas: Naujas viršininkas, sako, yra labai aštrùs Up. Ka[d] gaus kokią ãštrią žmoną, tai nesugyvęs Gs. Ans taip būtų geras žmogus, kad nebūtų toks aštrùs Kltn. Útrų paliepimą duoti KII77. Buvo išleista labai aštrūs įsakymai LTII393. Parūpo aštrioji krygelė KlvD237. | Tokia kalba aštrì – žodis į žodį kerta (kandžiai, piktai sako) Gs. Pasisakėm keletą aštrių̃ žodžių Gs. Barė aštriais žodeliais KlvD168. Čia girdėtis labai aštrios ir karštos kalbos rš. Aštrus šio rankraščio tonas rš. ^ Svetimo žodis aštresnis už motinos rykštę PPr158. Vargas sunkesnis už akmenėlį, žodis aštrèsnis už dagilėlį Vrn.

aštriaĩ adv.: Motyna tramdė ją geruoju, o tėvas subaudė aštriai Žem. Kai aštriaũ suėmiau, tai vaikas ir pasitaisė Grž. Mama aštriai uždraudė I.Simon. Aštriai pabaru R300. Ką aštriaĩ paliepti KII77. Pasakyk jam aštriaĩ (griežtai) Ds. O ans prisakė jiems aštriai, kad to niekam apie jį nesakytų Ch1Moz8,30. | Aštriaĩ (kandžiai, piktai) atsikerta marti Pn.

7. kng. stiprus, smarkus: Prieštaravimai buvo labai aštrūs sp. Rinkimai vyko aštrios klasių kovos sąlygomis sp. 8. skaudus: Útrūs sopuliai varstė šoną Rm. Ano vieno buvo ãštrios (skaudančios) akys Kl.

aštriaĩ adv.: Aštriai diegė šoną rš. Per aštriai nuplakei vaiką! Dr.

9. uolus, darbštus, veiklus: Tas berniokas yra labai aštrùs Aln. Aštrùs an darbo Ds. Ta kumelė labai aštrì, veža vežimą ščyrai Grv.

aštriaĩ adv.: Aštriaĩ dirba Ds. | Tai aštriai (su pasiryžimu, atkakliai) ieškau R104.

◊ aštrùs liežùvis apie mokėjimą įgiliai, pašaipiai, piktai kalbėti: Jis ãštrų liežùvį tur Jnš. Bet vis aštresnis pasidarė marčios liežuvis I.Simon.